- kaldūnas
- 1 ×kaldū̃nas (l. kołduny) sm. ppr. pl. (2) Pn, Vad, Bd, Paį riebuiliai, virtiniai: Kaldūnams tešlą pritaisyti iš kvietinių miltų rš. Grįžo su milžinišku dubeniu, kuriame garavo visas kalnas karštų kaldūnų rš.
◊ į kaldūnùs visai (sumušti, subyrėti): Aš sumušiu viską į kaldūnus Prk. Vežimas su savo įtūriu į kaldūnus sulakiojo LC1886,223.
Dictionary of the Lithuanian Language.